Anksčiau esu rašęs apie vieną aktyviausių radiacijos kišenių apleistame Pripetės mieste. Tai 126-sios ligoninės rūsiai, kuriuose sumestos pirmųjų gaisrą 4-jame reaktoriaus bloke gesinusių ugniagesių uniformos.
Pastarosios kelionės metu, vėl užsukome į šios ligoninės apylinkes ir seno „Pripyat“ dozimetro ekrane pamatėme augančius skaičius. Kai patekome į vidinį pastato kiemą, radiacinis fonas tapo dar aukštesnis. Parodymai perkopdavo 1 milirentgeną, kai priartėdavome prie ventiliacijos angų, kurios jungėsi su rūsiais.
Padidėjęs fonas prie ventiliacijos angų
Dar prieš gerus metus pagrindinis įėjimas į ligoninės požemį buvo užmūrytas, nes ten nuolat mėgindavo patekti atvykstantys lankytojai. Sekdami dozimetro parodymų svyravimą, ėmėme eiti į tą pusę, kur radiacinis fonas augo. Iš pradžių nusileidome į šiluminę trasą. Iš kuklių dozimetro parodymų supratome, kad ne ten pataikėme. Tuomet užėjome į šiaurinį ligoninės korpusą ir mūsų aparačiukas ėmė dažniau pypsėti. Netrukus, vienas iš mūsų rado laiptus žemyn – patekome į rūsį. Čia radiacijos dvigubai daugiau, nei pirmame pastato aukšte. Sukome į kairę rūsio pusę – mikrorentgenų mažiau. Tada į dešinę… ir bingo! Mažame rūsio kambarėlyje sukrauti čiužiniai ir gaisrininkų rūbai. Senutis „Pripyat RKS-20″ pasiekęs 2 milirentgenų ribą „lūžo“. Kitaip tariant, jam pritrūko skaičių.
Radiaktyvus ciuzinyciai
Sveiki, aš vis žiūrinėju nuotykius su dozimetrais, kaip jie nulūžta ir t.t.
Tai vat klausimas, o jūs patys, keliautojai, be pirštinių ar specialių aprangų, tiek radiacijos gaudami ar nerizikuojate savo sveikata?
Kiek leidžiate sau viršyti metines radiacijos normas?