Kirtę kelias apleistas Pripetės sankryžas, už artimiausio kampo nuo išdarkyto policijos komisariato, aptikome dar vieną radiacijos kišenę (angl. „hot spot“). Įvažiavome į nedidelį kiemelį užverstą technikos nuolaužomis, užžėlusį krūmais bei medžiais.
Vos išlipę iš automobilio pamatėme, kad dozimetras ėmė skleisti tankesnį signalą. Tą dieną Pripetėje, daugelyje vietų fonas svyravo tarp 100 – 120 μR/h (nors prie pagrindinio įvažiavimo į miestą dozimetras rodė 34μR/h), tačiau šioje vietoje parodymai nekrito žemiau 200μR/h.
Kai pradėjome artėti link atokiau stovinčios, aprūdijusios krano žnyplės mikrorentgenai ėmė „daugintis“ kaip triušiukai. Priėjus visai šalia aparatas informavo, kad pasiekė 2000μR/h ribą ir „užlūžo“.
Pasirodo, kraupiai atrodanti krano detalė 1986-siais turėjo nemažiau kraupią užduotį – rinko masyvius grafito gabalus nuo reaktoriaus stogo. Mano žiniomis visi kranų operatoriai dirbę reaktoriaus apylinkėse, dar iki 1988 metų mirė nuo spindulinės ligos komplikacijų.
*Leistinas saugus radiacinis fonas – iki 23 μR/h
Kaip įdomu! Daugiau video iš Pripetės ir Černobylio apylinkių!
Radijacinis kausytis
Debilai, jums idomu. as uzdrausciau tokias ekskursijas. cia pasityciojimas is visu , kurie kovojo su situ sprogimu, kurie mire ir dar mirs. o jus pinigus darote is to. ir beto dozes gausite patys. As augau LTSR ir net nenoreciau ten vaziuoti ir matyti tu pastatu kurie mane is karto nukels I vaikyste.