Valomės dantis dumbliais, iš kurių Nobelis sukūrė dinamitą
Todėl, kad dantų pastos gamintojai į savo produktų sudėtį dažnai deda diatomito – abrazyvios uolienos, susiformavusios prieš 542 mln. metų, Kambro periodu, iš negyvų dumblių mineralinių likučių. Tikėdamasis pats pasigaminti tokios šaunios dantų pastos, šią vasarą pasėmiau žiūpsnelį balos vandens ir pakišęs po mikroskopu pradėjau ieškoti svarbiausios žaliavos.
Ar gali afrikinis kiaulių maras tapti pavojingu žmogui?
Afrikiniam kiaulių marui pasiekus Lietuvą ir kaimynines šalis, pasigirsta nuogąstavimų, kad šis virusas gali prisitaikyti prie žmogaus ir kelti pavojų. Tokie spėjimai argumentuojami, tuo kad kiaulių ir žmonių anatomijos labai panašios, žmonės ir kiaulės turi tiesioginį kontaktą. Taip pat sakoma, kad nelegaliai vartojant užkrėstų kiaulių mėsą, virusas patenka į žmogaus…
Štai, kodėl troškina nuo sūrių produktų
Visi žino, kad pavalgius sūrių produktų pradeda kamuoti troškulys. Už instinktyvaus noro užsiversti stiklinę vandens, sušlamštus saują bulvių traškučių, slypi įdomūs fizikiniai ir biologiniai procesai.
Šventoji virtuvės trejybė po mikroskopu
Toliau žaidžiu Levenhuką ir šiandien mėginu įrodyti, kad virtuvės buitis gali būti įdomi, jei į pagalbą pasitelksime mikroskopą. Po biologiniu mikroskopu ir binokuliarine lupa pakišau tris virtuvėje dažniausiai naudojamus prieskonius – druską, cukrų ir juoduosius pipirus.
Kruvinųjų dėmių paslaptis Biržų karstiniuose ežeruose
Šį savaitgalį viešėjau Biržų regioniniame parke. Su parko direktoriumi Kęstučiu pasišnekučiavome įvairiomis gamtinėmis temomis. Kęstutis negalėjo nutylėti mįslingo reiškinio. Biržų karstinės kilmės ežeriukuose, atėjus pavasariui, pradeda „putoti“ ir „virti“ vanduo – kruvinai raudona spalva. Tiesa, toks reiškinys matomas tik nedideliuose telkinių plotuose.